Lapkričio 25 dieną mokykloje vyko mokymai „Vaikų ir paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimas: atpažinti, bandyti suprasti, padėti“. Mokymus vedė Valija Šap – Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje.
Mokymai organizuoti įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės neigiamų socialinių veiksnių prevencijos programos projektą „Muzikos ritmu“, kurį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Šios programos tikslas – supažindinti mokyklos bendruomenę, kaip tinkamai reaguoti į vaiko emocinius sunkumus.
Mokymų metu aptartos dažniausios vaikų ir paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastys, pabrėžta mokinio ir mokytojo emocinio kontakto svarba teikiant pagalbą sunkumų patiriančiam vaikui ar paaugliui. Taip pat kalbėta apie mokytojo vaidmenį sprendžiant psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą – kuo gali prisidėti kiekvienas bendruomenės narys?
Lektorė akcentavo, kad viskas, kas vyksta visuomenėje, neišvengiamai atsispindi ir mokykloje. Šiandien mokytojai susiduria ne tik su ugdymo, bet ir su mokinio emocinės gerovės užtikrinimo iššūkiais. Nors Lietuvoje profesionalūs specialistai pasirengę teikti pilnavertę psichologinę pagalbą, mokytojo vaidmuo kasdienėje vaiko aplinkoje išlieka ypatingai svarbus.
Atkreiptas dėmesys į paradoksalią situaciją – sunkiausia padėti tiems vaikams, kurie išoriškai atrodo sėkmingi, geri ir pozityvūs. Dažnai jų vidiniai sunkumai lieka nepastebėti, nes jie elgiasi „taip, kaip reikia“. Dėl per didelio kasdienio krūvio – intensyvaus mokymosi, gausių būrelių ir laisvalaikio trūkumo – net apie 70 % paauglių patiria somatinius skausmus, kylančius iš psichologinės įtampos. Tad dažniausios psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastys – stresas, smalsumas ir noras pritapti prie bendraamžių.
Pabrėžta, kad problemos neaplenkia nei pasiturinčių, nuolat užimtų šeimų vaikų, nei gyvenančių sudėtingomis sąlygomis. Abiem atvejais vaikai neretai nežino, kada tėvai grįš namo, ir negauna pakankamo dėmesio.
Mokytojai gilinosi, kokių įgūdžių jiems patiems svarbiausia ugdytis, kad galėtų veiksmingai padėti skirtingų poreikių mokiniams. Pagrindiniai principai – vaiką priimti, nekritikuoti ir nevertinti. Moralizavimas, patarimai ar pamokymai dažniausiai neduoda laukiamo rezultato; kur kas veiksmingiau kurti saugią, palaikančią aplinką ir leisti vaikui jaustis išgirstam.
