Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos fortepijono mokytojos metodininkės Solveigos Varašinskaitės mokiniai jau penktus metus iš eilės pristato edukacinį projektą – koncertą
„Muzika ir už jos “.
Kaskart kitoks ir kitaip, garantuojantis naują edukacinę programą. Šį kartą edukacinės programos „Be atminties – nebūna ateities“ tikslas – skatinti mokinius kūrybinėmis iniciatyvomis stiprinti pagarbą valstybei, jos istorijai, kultūrai ir tradicijoms.
Lietuvai svarbus sausis, vasaris, kovas: sausio 1 – oji diena – Lietuvos vėliavos diena, sausio 13 – oji diena – Laisvės gynėjų diena, gimė nauja mūsų valstybė, kai 1918 m. vasario 16 – ąją Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratišką Lietuvos valstybę, o 1990 m. kovo 11 – ąją nauju aktu įtvirtinome nepriklausomyb .
Atverdama edukacinio projekto vartus, mokytoja S. Varašinskaitė gana originaliai pradėjo savo pasakojimą: „ Yra žmogus – yra ir jo problemos . Nebus žmogaus – problemos visos žus. Nebus tautos – nebus jokios problemos: kalbos, tikybos, rašto ir minties“ .
Iš pradžių mokytoja pasakojo apie lietuviškos vėliavos istorinę raidą bei jos reikšmę, o po to sugrįžo į prisiminimus apie dramatiškus 1991-ųjų sausio 13 – osios įvykius, kuriuose pačiai teko dalyvaut , kai šimtatūkstantinė beginklių žmonių minia tik rankomis apgynė laisvę.
Mokytojos S. Varašinskaitės prisiminimus lydėjo jaunojo pianisto, Martyno Petrausko, garso paveikslai: šviesos ir tamsos skambesys.
Netikėtai į renginio dalyvius kreipėsi tarptautinio konkurso „Laisvė – tai kūrybos pradas“ Grand Prix diplomo laimėtojas Armandas Sluoksnaitis: „Aš – mokinys, ir žodis laisvė man atrodo kaip atostogos, tai yra galimybė daryti ta , ką nori, kai nėra jokių rėmų bei laiko apribojimų: gali kiek nori miegoti, svajoti, plaukioti. Plaukioti muzikos vandenynu nėra taip paprasta. Reikia turėti ir noro, ir drąsos . Drąsos išsiveržti iš rėmų. Aš gimiau laisvas. Noriu ieškoti kažko visiškai naujo. Noriu kurti drąsią muziką“ .
Ši labai nuoširdi jaunojo pianisto kalba sujaudino mokyklos direktorę Žydrūnę Pilkauskienę, kuri kreipėsi į visus renginio dalyvius: „Niekas taip neišlaisvina žmogaus kaip kelionė. Keliaudami mes pažįstame pasaulį, atrandame dar nematytas šalis. Bet taip gera grįžti į Lietuvą, kur ir saulėtekis, ir saulėlydis, žvaigždės ir mėnulio pilnatis, vėjas, paukščių čiulbėjimas atrodo kitoks, savas. Mylėkime savo gimtąją šalį. Kokia laimė gyventi nepriklausomoje valstybėje. Laisvė yra tikras turtas, kurią reikia branginti kaip garbę“.
Šiltas bendravima , nuo scenos pulsuojanti energija privertė kiekvieną sėdintį salėje būti ne tik klausytoju, bet ir aktyviu dalyviu.
Vaizdų ir garsų edukacijos programoje muzikavo Tauras Ciganovas, Anabelė Pravilonytė, Deimantė Mezencevaitė, Kamila Tuinaitė, Izabelė Petraškaitė, Gabrielius Tilindis, Luknė Valantinaitė, Gabrielė Zlatkutė, Faustina Vaičekonytė, Mira Jakimavičiūtė.
Su paskutiniuoju akordu nuskambėjo ir mokytojos S. Varašinskaitės palinkėjimas: „Pasaulyje mums skirta tiek daug. Tik turėkime akis – tai pamatyti, širdį – pamilti ir rankas – viską apglėbti. Darykime, ką galime. Darykime tomis priemonėmis, kurias turime. Ten, kur esame . Žinome, kas esame. Branginkime laisvę, būkime stiprūs, vieningi, verti Lietuvos ir jos Laisvės“.
