Balandžio 10 dieną mūsų mokyklos mokytojai lankėsi Žemaitijoje.
Pirmoji kelionės stotelė buvo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla, kuri turi itin svarbią vietą Lietuvos kultūros istorijoje. Mat 1872 m. kunigaikščio Bogdano Oginskio pastangomis, Rietave buvo įkurta muzikos mokykla – pirmoji Lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, o 1883 m., čia pradėjo veikti profesionalus simfoninis orkestras! Oginskiai 1873 m. įsteigė panašią mokyklą ir Plungėje. 2009 m. pagerbiant kunigaikščių Oginskių nuopelnus Rietavo kultūros istorijai, šiai mokyklai buvo suteiktas Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos vardas. Šioje mokykloje veikia Muzikos, Dailės ir Teatro ugdymo programos.
Šiltai pabendravę mokytojai su kolegomis ir bendradarbiavimo sutartimis apsikeitę mokyklų vadovai, kupini gerų įspūdžių, atsisveikindami pakvietė Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos darbuotojus į atsakomąjį vizitą mūsų mokykloje. Prieš išvykdami iš Rietavo, mūsų mokytojai dar aplankė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kuris yra svarbus, nes saugo ir pristato Oginskių giminės bei Rietavo dvaro kultūrinį paveldą, turėjusį didelę įtaką Lietuvos istorijai. Muziejuje saugoma istorija padeda suprasti XIX a. Rietavo, kaip vieno svarbiausių Žemaitijos kultūros centro istorinę raidą, ypač švietimo ir muzikos srityse.
Atvykę į Klaipėdą, mokytojai pasivaikščiojo po senamiestį, aplankė LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedrą, nes nemažai jų yra ją baigę, žiūrėjo išplėstinės realybės filmą „Čiurlionio pasaulio sutvėrimas“. Filmas žiūrovus žavėjo tuo, kad M. K. Čiurlionio paveikslai tarsi „atgyja“ – lyg būtum patekęs į jo vaizduojamą pasaulį. Tai įdomus ir kitoks būdas pažinti menininko kūrybą.
Galutinis kelionės tikslas – Klaipėdos muzikinis teatras, kuriame buvo rodyta trečioji Broniaus Vaidučio Kutavičiaus opera „Lokys“, sukurta 2000 metais. Mokytojams, kurie anksčiau buvo susipažinę su oratorija-poema „Strazdas – žalias paukštis“, pasirodė atpažįstami kai kurie muzikiniai panašumai: kartojasi tam tikros melodijos, grįžta tie patys motyvai, solistų partijos skamba tarsi atskiros linijos. Kūrinyje taip pat girdimi lietuviški liaudies instrumentai – skudučiai ir kanklės, kurie suteikia muzikai savitą skambesį.
Kelionė paliko daug šiltų įspūdžių. Tokia išvyka ne tik praturtino žinias, bet ir sustiprino bendruomeniškumo jausmą. Dar ilgai bus dalijamasi įspūdžiais.
